- pilkūnėlis
- pilkūnė̃lis, -ė smob. (2); LTR(Bt) žr. pilkuonėlis 2: Kada sugrįši, mano sūnyti, iš smarkios krygelės?.. – Kad akmenėliai, kad pilkūnėliai viršuj vandens liūliuos KlvD252. Kai kur vagotas, kai kur paliktas, apirusiomis tvoromis aptvėrinėtas, akmenimis pilkūnėliais nusėtas laukas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.